Žvynelinė, dar kitaip vadinama psoriazė, yra lėtinė ir uždegiminė, laikas nuo laiko pasikartojanti odos liga, tačiau kartais pažeidžianti ne tik odą, bet ir nagus ar sąnarius. Sužinojęs šią diagnozę ligonis suvokia, kad teks šiek tiek kitaip gyventi nei visiems, tačiau nusiminti nevertėtų – žvyneline serga apie 100 milijonų žmonių visame pasaulyje ir galbūt kasdien sutinkamas ja sergantis žmogus, tačiau to net nežinoma. Dažniausiai susergama vėlesniu paauglystės periodu arba trečiame gyvenimo dešimtmetyje, tačiau nė vienas nesame apsaugotas nuo šios ligos bet kuriuo metu. Ištirta, kad ši liga dažnai gali būti paveldėta.

Sergant žvyneline pagreitėja odos ląstelių dauginimasis ir atsiskyrimas nuo odos. Įprastai nuo viršutinio odos epidermio sluoksnio ląstelės atsiskiria ir pasikeičia kitomis per mėnesį, tačiau sergant žvyneline šis procesas vyksta greičiau (maždaug savaitę). Dėl tokios odos paviršiaus kaitos ji pasidengia rausvomis sustorėjusiomis, pasidengusiomis baltais sidabriniais žvynais, plokštelėmis. Tokios dėmelės gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai jos aptinkamos galvoje, ant alkūnių ar kelių; jas dažnai niežti. Tai matoma išoriškai ir, esant paūmėjusiai būklei, atrodo neišvaizdžiai, dėl ko itin išgyvena žvyneline sergantis žmogus. Tokias vietas stengiamasi slėpti po drabužiais, net ir karštą dieną vengiama būti nuogomis rankomis, jei ant jų yra stiprių pažeistų odos sluoksnių. Dėl tokios savo išvaizdos ligonis nenoriai bendrauja su žmonėmis, slepiasi, nes seniai medikų patvirtinta teorija, jog žvynelinė yra neužkrečiama liga, visuomenėje vis dar nėra paplitusi. Sergantieji šia liga turi atminti, jog ji paūmėja dėl stresinių situacijų, alkoholio vartojimo ar rūkymo, tam tikrų infekcijų ir kt.

Medikai išskiria šiuos žvynelinės tipus:

• Plokštelinė (paprastoji);
• Lašelinė;
• Monetiškoji;
• Pustulinė;
• Eritroderminė;
• Raukšlių;
• Žvynelinis artritas (atsiranda kaip plokštelinės žvynelinės komplikacija).

Žvynelinė - tai lėtinė nepagydoma liga, kuria itin dažnai sergama ir su ja tenka susigyventi iki gyvenimo pabaigos, tačiau šis negalavimas tikrai nėra mirties nuosprendis. Detaliau susipažinus su jos požymiais, eiga, išmokus atpažinti paūmėjimo periodus, įmanoma gyventi pilnavertišką gyvenimą. Pažeisti odos plotai, medikui rekomendavus, tepami tepalu, kremu ar geliu, kurie prisotina išsausėjusią odą. Gydomasis tepalas, kurio sudėtyje esama glicerino, ricinos aliejaus drėkina, ramina ir minkština odą, veikia priešuždegimiškai.  O štai intensyvios priežiūros tepalas  užkerta kelią tolesniam odos sausėjimui.