Šlapimo nelaikymas po gimdymo yra itin dažnas moterų tarpe. Iš visų dailiosios lyties atstovių, kurios patiria silpnesnį ar stipresnį šlapimo nelaikymą, tik 10 proc. būna negimdžiusios. Kas penkta - šešta 30-ies metų bent vieną vaiką pagimdžiusi moteris skundžiasi dėl šlapimo nelaikymo. Medikai patvirtina teoriją, kad kuo daugiau kartų moteris gimdo, tuo didesnė tikimybė, jog ji turės šlapimo sulaikymo sutrikimų.

Kad ir kaip nemalonu būtų gyventi su šia bėda, tačiau tai nėra „pasaulio pabaiga“. Tokius negalavimus išgyvendavo senų senovėje Egipto moterys net apie 2700 m. pr. Kr., apie tai prieš daugybę metų rašė Hipokratas ir Avicena. Tad, kad ir kaip betobulėtų medicina, panašūs moteriški sutrikimai gali užklupti kiekvieną gimdyvę, tačiau šiandieniniais laikais yra didelė pasiūla šlapimą sugeriančių bei odos priežiūros priemonių.

Gimdymo metu didžiulis darbas atitenka tarpvietės raumenims, kuriuos, norint kuo sėkmingiau priimti kūdikio gimimą, medikams tenka ir kirpti, ir po to susiūti, jie ir patys suplyšta, o apie šlaplę gali sutrūkinėti raiščiai. Po gimdymo dėl susilpnėjusių dubens dugno raumenų, atsiradusio šlaplės nepakankamumo, šlapimo takų pakitimų moteris gali pajausti, jog kai kuriais momentais nevalingai, nejučia išteka mažesnis (kartais – keli lašai) ar didesnis šlapimo kiekis. Dažniausiai tai įvyksta fizinio krūvio metu: čiaudint, kosint, lytinio akto metu, sportuojant ar šokant ir kt. Dirglioji šlapimo pūslė kelia staigų norą šlapintis (taip atsitinka dėl nevalingo šlapimo pūslės raumens susitraukinėjimo). Juk neretai moterys, pačios nesuvokdamos to priežasties, staiga užsimano šlapintis plaudamos indus ar vos tik atsukusios vandens čiaupą, kartais – rakindamos namų duris. Medikai išskiria ir trečiąjį dažniausiai moterims po gimdymo pasitaikančio šlapimo nelaikymo tipą – mišrųjį, kuomet pasireiškia nekontroliuojamas šlapimo ištekėjimas ir fizinio krūvio metu, ir dėl dirgliosios šlapimo pūslės.

Kad ir kokia nemaloni bebūtų ši problema, ją būtina spręsti kreipiantis į medikus ir netylėti, nelaukti, kad „praeis savaime“, nes padėtis gali tik blogėti. Moterys šlapimo nelaikymo problemų didėjimo gali išvengti pasitelkdamos į pagalbą dubens dugno, vadinamuosius Kėgelio pratimus, kuriuos reikia daryti ilgą laiką kaip kasdien daroma mankšta. Taip pat, norint retinti tokių netikėtų „bėdų“ atsitikimų skaičių, verta mesti rūkyti, mažinti antsvorį ir išgeriamos kavos kiekį. Kad ir koks būtų šlapimo nelaikymo po gimdymo sunkumo lygis, visuomet yra priemonių, padedančių išvengti nemalonių pasekmių: įklotai, sauskelnės, sauskelnės – kelnaitės ir kt., bei tai, kas padės odai išlikti nepaveiktai šių nesklandumų.