Spausdinti

Pragulos

Yra pirminiai ir antriniai pragulų atsiradimo veiksniai.

Pirminiai - mechaninis minkštųjų audinių struktūrų pažeidimas, spaudimas, tempimas, trintis.

Antriniai - bendros fizinės ir imuninės būklės silpnumas, mažakraujystė, baltymų stygius, karščiavimas, odos jutimų sutrikimas senyvame amžiuje ar sergant cukriniu diabetu, odos pažeidimai.

Kodėl pragulos susidaro?

Pragulų (žaizdų) atsiradimas nėra vien tik prastos slaugos rezultatas. Reikėtų žinoti, kad pragulų susidarymą lemia tokie veiksniai: bloga bendra organizmo būklė, nejudrumas, amžius, klininkinė būklė (pvz., insultas, diabetas), audinių suspaudimas dėl ilgo gulėjimo, netinkama mityba, deguonies stygius audiniuose, nepakankama odos priežiūra, trintis nevykusiai vartant pacientą.

Pragulos atsiranda, kai dėl sutrikusio kraujo pritekėjimo į suspaustus audinius vystosi vietinis kraujotakos nepakankamumas. Audiniai miršta dėl deguonies stygiaus, o ne dėl mechaninių ląstelių pažeidimų. Pragulų atsiranda tose kūno vietose, kur kaulinius iškilimus dengia plonas poodinis sluoksnis. Pavyzdžiui, ilgai gulint ant nugaros pragulų gali atsirasti kryžkaulio, kulnų, menčių, sėdmenų, pakaušio srityse, o gulint ant šono – klubo sąnario, išorinėje kelio, kulno, peties srityse.

Pirmas pragulos simptomas yra pabalusi oda, vėliau ji parausta, patinsta, gali atsirasti pūslių, o, joms trūkus, – paviršinių opelių. Pragulos dydis matuojamas gyliu, ilgiu ir pločiu.

Ligonių, kuriems atsiranda pragulų, slauga ir gydymas yra sudėtingas, ilgai trunkantis, brangus, ne visada efektyvus procesas, todėl vis dažniau yra kalbama apie pragulų prevenciją.


Pragulų profilaktika

Spaudimo mažinimas

Vengiant audinių spaudimo, dėl ligos priverstinai ilgai gulintis pacientas turi būti vartomas keičiant jo kūno padėtį kas 2 val., tai gerina odos kraujotaką

Geram pragulų gijimui užtikrinti reikia mažinti kūno dalių spaudimo jėgą, paskirstant ją tolygiai ar mažinant spaudimą, keičiant kūno spaudžiamų taškų padėtį, naudojant patogų, gerai vėdinamą sėdimąjį ar gulimąjį atramos paviršių.

Profilaktiškai, kad nesusidarytų pragulų po kryžkauliu ar ant kulno, galima naudoti įvairaus dydžio ratelius, įvilktus į drobinę medžiagą.

Ligonio paklotas, ant kurio jis guli, privalo būti be raukšlių, patalynė švari, iš natūralaus pluošto, kad nesukeltų alerginės odos reakcijos, sugerianti prakaitą ir praleidžianti orą.

Iš natūralaus pluošto turėtų būti ir ligonio apranga, ji turi būtų patogi, minkšta ir neveržti kūno.

Pagrindas, ant kurio sėdi ar guli pacientas, turi būti patogus.

Odos priežiūra

Ligonio prakaitas, šlapimas ir fekalijos sudaro tinkamą terpę odos erozijoms ir praguloms atsirasti, todėl labai svarbi tinkama ligonio odos higiena.

Kūno odos priežiūrai derėtų naudoti tik specialias priežiūros priemones - kremus, pavilgus (losjonus).

Privalu nepamiršti pačios pigiausios profilaktikos priemonės - ligonį nuolat apiplauti šiltu vandeniu ir muilu.

Nerekomenduojama masažuoti tų kūno vietų, kuriose yra neišnykstančių paraudimų.

Taip pat nerekomenduojama naudoti spiritinių tirpalų - jie sausina ar dirgina odą.

 

Patarimai, ką daryti, kad pragulų nebūtų

Labai svarbu rūpintis bendra žmogaus organizmo būkle. Namiškiams visuomet patariu palaikyti glaudų ryšį su šeimos gydytoju, bendruomenės slaugytoja. Jei pacientas nors dalinai savarankiškas, – neslopinkite jo savarankiškumo! Būtina kiek galima labiau skatinti jį judėti, pritaikant tinkamus fizinius pratimus, masažą. Tačiau reiktų nepamiršti, kad judesių programa turi būti saugi, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Skatinkime savirūpos laipsnį. Jei judėti sunku, vis tiek skatinkime žmogų atlikti bent minimalius judesius. Pavyzdžiui, galima atlikti raumenų tempimo pratimus, kamuoliuko maigymą delne, miklinti čiurnos sąnarį, daryti pasisukimus, kelis gilius įkvėpimus ir pan. Svarbu suvokti, kad net ir minimalūs judesiai pagerina gulinčiojo būklę.

Antras svarbus patarimas – vartyti pacientą pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas dvi valandas. Bendruomenės slaugytoja turėtų pamokyti namiškius, kaip teisingai tai daryti. Svarbu pasirūpinti, kad vartomas ligonis nepatirtų plėšimo jėgos, kuri atsiranda netaisyklingai keliant ir vartant.

Taip pat būtina užtikrinti tinkamą mitybą, nuolat rūpintis paciento odos higiena. Naudingi kasdieniniai švelnūs patrynimai valomuoju pieneliu, patepimai kremu (tinka visos priemonės, skirtos jautrios odos priežiūrai). Šioms procedūroms reikėtų pasirinkti švelnias kempines ar šluostes. Tinka natūralaus pluošto skiautės, tačiau be grubių siūlių, kad nepažeistų odos.

Idealu būtų kuo dažniau atlikti viso kūno masažą, tai gerina kraujotaką. Mokyti artimuosius masažo judesių turėtų ne mėgėjas, o profesionalas.

Žinoma, reikia medikamentų, gydomųjų tepalų, kremų, žaizdų ir gleivinių antiseptikų. Pragulų gydymo procese šios priemonės labai reikalingos. Tačiau gydomąjį tepalą ar kremą reikėtų parinkti individualiai, atsižvelgiant į odos tipą, jautrumą, pragulos laipsnį, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju. Kartais tenka išbandyti nevieną gydomąjį tepalą ar gleivinių antiseptiką, kol atrandama veiksmingiausia priemonė.

Kai kuriais atvejais pragulos gydomos ir chirurginiu būdu.

 

Šaltiniai: "Sveikas žmogus" 2005 m. Nr. 1 - Parengė Agnė Lazauskaitė
"Sveikas žmogus" 2008 m. Nr. 3 - Parengė Nika Vagnerienė